Dennis Oppenheim. Krėslas/baseinas

Dennis Oppenheim. Gerianti struktūra su inksto formos baseinu

Dennis Oppenheim. Gerianti struktūra su inksto formos baseinu, detalė

DENNIS OPPENHEIM

Žymusis konceptualistas Dennisas Oppenheimas (g. 1938), nuo 7-ojo dešimtmečio laikomas žemės meno, kūno meno, videomeno novatoriumi, yra viena iškiliausių šiuolaikinio meno asmenybių.

Savo kūrybinio kelio pradžioje prisijungęs prie žemės meno sąjūdžio kartu su Walteriu De Maria, Robertu Smithsonu įkvėpimo savo darbams atrado laukuose, plačiose erdvėse toli nuo miesto šurmulio. 1968 metais Oppenheimo išraižytos Metinės rievės lede ant Džonso upės kranto reprodukuojamos beveik visuose meno istorijos leidiniuose.

Pirmoji šio menininko skulptūra Europos parke, Krėslas/baseinas,  pastatyta 1996 metais. Milžiniško krėslo sukūrimui panaudota apie 300 metrų vamzdžio, 100 kv.metrų cinkuoto tinklo, į jį pripilta daugiau nei 2 tonos vandens. Krėslas/baseinas – vienas iš labiausiai  muziejaus lankytojų pamėgtų kūrinių. 

Gerianti struktūra su inksto formos baseinu – antroji Denniso Oppenheimo skulptūra Europos parke – pastatyta 1998 metais.

10 metrų aukščio, 10 metrų ilgio ir 5,5 metrų pločio “gerianti struktūra” panaši į namelį su banguotu stogu. Struktūros priekis – tarsi namelio veidas. Du lygiagretūs plieno lankai, laikantys šią struktūrą, teoriškai leidžia jai suptis ir pasilenkti, kad pasiektų vandenį. Jei, pažvelgę į “geriančią struktūrą”, pamatysime gyvą organizmą, galime net įsivaizduoti, kaip plieninis lovelis, arba liežuvis, parūpina šiai struktūrai vandens...

Pasvirusi, ant vieno taško balansuojanti skulptūra – lyg namas ant lingių – įkūnija šio šimtmečio žmogaus vidinį nerimą, nestabilumo jausmą. Meno kritikės Manuelos Gandini žodžiai “meno kūrinys nėra kažkas, į ką reikia žiūrėti, bet priemonė matyti” puikiai nusako Oppenheimo kūrybą. Šis menininkas inicijuoja pokalbį su žiūrovu, palikdamas daug vietos individualiam asociacijų srautui, neribotoms vaizduotės galimybėms.

Atgal į muziejų gamtoje

Atgal į pradžią.