Muziejus po atviru dangumi EUROPOS PARKAS Neries upės slėnyje

Gintaro Karoso pranešimas konferencijoje, skirtoje Europos kraštovaizdžio konvencijos ratifikavimo Lietuvoje dešimtmečiui paminėti

Europos parko kraštovaizdis yra miškingame dešiniame Neries slėnyje, šiaurinėje Vilniaus rajono dalyje. Čia vyrauja gilaus terasinio smėlingojo slėnio ir banguotas daubuotas smėlingosios lygumos vietovaizdis. Kraštovaizdis pasižymi raiškiu reljefo banguotumu, kalvelėmis, reljefo kritimas siekia 30 metrų (116,0–146,6). Čia auga Lietuvos miškams būdingi medžiai ir krūmai: pušys, eglės, beržai, ąžuolai, drebulės, riešutmedžiai ir kt. Dirvožemį sudaro moreninis priemolis, vandenyje nusėdęs molis arba priemolis ir mišrus smėlis.

Muziejaus po atviru dangumi kraštovaizdis yra natūralios gamtos (miško) ir žmogaus kūrybinės veiklos bei darnaus formavimo pavyzdys, kuriam suteikta meninė prasmė. Europos parkas – tai vertingas pasaulio meno ir gamtos ansamblis, pritaikytas žmonių poilsiui, rekreacijai, teikiantis visuomenei estetinį švietimą ir ugdantis kultūringą asmenybę. Kraštovaizdį galima būtų apibūdinti kaip simbiozę tarp gamtos, meno ir žmogaus. Muziejaus po atviru dangumi tikslas – evoliucinis kraštovaizdžio kūrimo procesas siekiant tvaraus ir profesionalaus rezultato, aukšto meninio lygio ir estetiškumo. Kraštovaizdžio bendra visuma nuolat praturtinama meno kūriniais, taip pasiekiant vis naują, gėrėtis skatinančią estetinę kokybę.

Kraštovaizdis išsiskiria ir savo unikalia kūrimo istorija – jo ištakos siekia jauno (19 metų) menininko troškimą netoli Vilniaus sukurti erdvę, kuri meno kalba įprasmintų Europos geografinį centrą ir taptų šiuolaikinės Lietuvos identitetu. Menininkas šio kraštovaizdžio kūrimą pasirinko savo gyvenimo credo.

Europos parkas kuriamas jausminiu pagrindu jo autoriui kasdien stebint kraštovaizdį, įsigilinus į jo esmę, genezę, struktūrą ir vizualinį aspektą, žinant jo plastiką, suprantant jame vykstančius procesus, gerbiant kaitos istoriją. Laikantis minėtų metodų, pasiekiama ne formalaus rezultato, o realios kraštovaizdžio kokybės, darnaus meno kūrinių sąskambio su aplinka ir tarpusavyje. Ilgalaikius veiksmus jo kūrėjas atlieka gyvendamas kraštovaizdyje ir kraštovaizdžiu.

Europos parkas apima 55 ha miško, jo rinkinį sudaro apie 120 dailės darbų, o jų autoriai – Lietuvos ir įvairių pasaulio šalių menininkai, tarp jų ir žinomiausi pasaulio kūrėjai. Iki pradedant kurti Europos parką, kraštovaizdį sudarė gana apleistas niekuo neišsiskiriantis miškas. Dalis teritorijos buvo pelkėta, kita – smėlėta ir sausa.

Europos parko kraštovaizdis – tai jo atskirų dalių vientisa ir tvari choreografija, kurioje pasiekiamas platus išraiškos priemonių spektras, tenkinantis žmogaus pažinimo poreikį ir skatinantis dvasinį jo tobulėjimą. Tikslai buvo pasiekti taikant pertvarkymo metodus. Kraštovaizdis formuojamas kaip didžiulis skulptūrinis reljefas. Kuriant Europos parką siekiama, kad meninis kraštovaizdis įgautų muzikalumo, netikėtumo įspūdį, o žiūrovas patirtų atradimo džiaugsmą.

Dėmesio skiriama ir laiko ženklams – išsaugomi praeities žmonių kultūrinės veiklos šioje teritorijoje pėdsakai: sodybų pamatų, ribas žyminčių akmenų ir pan. fragmentai.

Europos parko kraštovaizdis itin estetiškas. Kokybinio aspekto siekiama realizuojant pasirinktą jo formavimo būdą, taikant nuolatinio tobulinimo, glūdinimo ir atsinaujinimo principus. Kasmet dailės rinkinys pasipildo naujais eksponatais. Tai nėra vien kūrinio pastatymas ar išeksponavimas, pirmiausia siekiama dailės darbą įauginti į gamtinę aplinką. Meninę įvairovę atskleidžia daugybė formų ir medžiagų, kūrybingi aplinkos, dailės kūrinio ir žiūrovo subtilų santykį suponuojančio kraštovaizdžio formavimo sprendimai.

Pirmiausia pertvarkomos tas erdvės, kurių estetinė kokybė yra žemiausia ir/ar jos neišsiskiria ypatinga raiška. Europos parko kraštovaizdžiui evoliucionuojant, kai kurios vietos prieš keletą metų buvo pasiekusios aukščiausią meninę kokybę, bet vėliau jas aplenkė kitos parko erdvės, tada vėl buvo grįžta prie kadaise suformuoto kraštovaizdžio dalių tobulinimo. Tarp atskirų Europos parko komplekso erdvių vyksta savotiškos rungtynės, o jų rezultatas lemia viso komplekso estetinį lygį. Iškeltų tikslų siekiama ne atliekant kraštovaizdžio radikalų pertvarkymą, kaip kartais pasitaiko, o dėmesingai ir nuoširdžiai puoselėjant gamtinę aplinką, jos savitumą ir pobūdį.

Atlikti kraštovaizdžio apsaugos darbai. Raguvose, kuriose vyko dirvožemio erozija, sutvirtintas gruntas. Komplekso lankymo taisyklės numato aplinkosauginį rūpinimąsi: visoje teritorijoje neleidžiama rūkyti, kūrenti laužų, važinėti automobiliais ir pan.

Kraštovaizdžio gamtinė aplinka yra prižiūrima ir puoselėjama, tai teigiamai paveikė jos ekologinę būklę. Dauguma Europos parko infrastruktūros sprendimų yra ekologiški. Statant naujus meno kūrinius ir pritaikant aplinką lankymui, siekiama, kad panaudotos medžiagos ir technologijos neužterštų aplinkos. Dauguma Europos parko kelių ir takų yra negrįsti, bet užsėti žole, taip skatinamas asmens dėmesys gamtai, sudaromas natūralumo pojūtis, o kartu stabdoma erozija.

Tvarkymo ir planavimo darbai apima naujų kūrinių įgyvendinimą, aplinkos pritaikymą meno kūriniams ir rekreacijai reikalingos infrastruktūros sukūrimą. Tiesiami žalieji takai, o poilsiui sukuriami atitinkamo dizaino, harmoningai į gamtinę aplinką įauginti suolai, informacinės nuorodos ir kt. Edukacijos centro pastatas taip „įaugintas“ į Europos parko aplinką, kad kai kurie lankytojai jį vadina tiesiog žolės kalnu ar uola, kiti jį laiko didžiule skulptūra, kurios linijos ir formos artimos gamtai, o stogą dengia žolės paklotas.

Atliktų tvarkymo ir planavimo darbų poveikis kraštovaizdžio ekologinei ir kultūrinei vertei yra teigiamas. Parkas nuolat prižiūrimas, vykdomi sanitariniai kirtimai, menkavertės augalijos valymas.

Europos parkas yra viešas muziejus po atviru dangumi, jame lankytojai laukiami visus metus. Kultūriniu aspektu Europos parko kraštovaizdis yra ypač svarbus: specialistų laikomas vienu iš raiškiausių modernaus meno erdvių po atviru dangumi pasaulyje. Kasmet Europos parką aplanko 40–60 tūkst. Lietuvos ir užsienio svečių. Autoritetinga meno žinovė A. Dempsey kelionių knygoje „Destination Art“, kurioje pristatomos pasaulio meno vietos, dėl kurių verta aplankyti kurią nors šalį, pateikia Europos parką. Didžiosios Britanijos dienraščio „The Independent“ atlikta meno žinovų apklausa Europos parkui suteikė 30 numerį tarp geriausių pasaulio muziejų, tokių kaip Ermitažas, Luvras, Pompidu centras ir kt.

Europos parko kraštovaizdžio teritorinio komplekso formavimo procese dalyvavo visuomenė. Buvo įtraukti mokyklų ugdytiniai, vietinė bendruomenė, kitų įstaigų ir įmonių darbuotojai. Nuolat vykdomos švietėjiškos talkos, kuriose visuomenė ne tik kviečiama prisidėti prie Europos parko kraštovaizdžio tvarkymo, bet pasakojama apie jo kūrimą ir diskutuojama. Kaimynystėje įsikūrusi Skirgiškių bendruomenė kartu su muziejumi Europos parke yra surengusi daugiau kaip dešimt įvairių renginių, vykdė įvairias socialines iniciatyvas („Padovanok Lietuvai savo angelą!“, didžiausios vėliavos kūrimo konkursą ir kt.), kasmet rengia aplinkos tvarkymo talkas ir kt.

Viešoji įstaiga „EUROPOS PARKAS“ yra viena pirmųjų Lietuvoje nepelno nevyriausybinių organizacijų (NVO), kuri buvo įsteigta 1993 metų pradžioje, tik atsiradus NVO įstatyminei bazei. Deja, iki šiol Lietuvoje NVO muziejų finansavimo klausimas nėra išspręstas, Europos parko kraštovaizdis kuriamas iš pajamų už muziejaus lankymo bilietus ir paslaugas bei rėmėjų dėka.

Informacija apie Europos parke vykdomus darbus nuolat pateikiama nacionalinėje, regioninėje spaudoje, televizijoje, radijuje, per organizuotus renginius, naujų meno kūrinių pristatymą visuomenei. Taip pat vykdomos pasikeitimo patirtimi priemonės – nacionaliniai ir EK, ES remiami projektai. Iš tarptautinių projektų paminėtini „Meno parkai gamtoje: tiltas šiuolaikinio meno mokymui mokyklose“ (partneriai: NMAC fondas (Ispanija), „Arte in Erba“ (Italija), Jorkšyro skulptūrų parkas (Didžioji Britanija) ir „BSR Museums co-operation“ (partneriai: Louisianos modernaus meno muziejus (Danija), Kiasmos modernaus meno muziejus (Suomija), MONA muziejus (Estija), Wanas fondas (Švedija) ir Jorkšyro skulptūrų parkas (Didžioji Britanija).

Kraštovaizdžio formavimo procese dalyvauja ir kiti menininkai, kurių kūriniai yra statomi Europos parke. Daugiau kaip šimtas menininkų dalyvavo Europos parko tarptautiniuose simpoziumuose (vyko 12 kartų kasmet), pleneruose, konferencijose ir kituose renginiuose. Menininkų yra prašoma išsakyti savo nuomonę dėl dailės darbų lokalizavimo, su jais diskutuojama kitais kraštovaizdžio klausimais.

Esame įsitikinę, kad visuomenės dalyvavimas kraštovaizdžio formavimo procese padidino jos žinias ir supratingumą. Labai svarbi yra Europos parko pavyzdžio jėga, kuri davė impulsų naujų kraštovaizdžių kūrimui ir/ar tvarkymui. Europos parko kūrimo istorija – tai kartu ir pavyzdys, kaip niekam nežinomas apleistas miškas, nuosekliai ir nuoširdžiai dirbant, sutelkiant įvairiais visuomenės grupes (menininkus, vietinę bendruomenę, rėmėjus ir kt.), gali virsti pasauliui aktualiu kraštovaizdžiu, kuris identifikuoja šiuolaikinę Lietuvą.

Europos parko renginiuose dalyvavusių menininkų požiūris į kraštovaizdžio svarbą pasikeitė, jie atrado naujų inspiracijų. Skulptorė M. Orsini iš JAV, paveikta Europos parko pavyzdžio, net pradėjo pati kurti Monarcho skulptūrų parką savo šalyje. Kai kurie menininkai ėmėsi iniciatyvos siūlyti savo miestų savivaldybėms steigti viešus meno parkus, kiti – patys meniškai formuoti savo gyvenamosios ar kūrybinių dirbtuvių aplinką.

Norėdami apžiūrėti Europos parko kraštovaizdį, žmonės iš įvairių pasaulio šalių atvyksta į Lietuvą. Darbo rezultatai paveikė Vilnius miesto ir rajono savivaldybes, dėl Europos parko kraštovaizdžio jos sulaukia daugiau vietinių ir užsienio turistų, taip didėja savivaldybių prestižas ir papildomas jų biudžetas. Turistai Vilniaus mieste ir rajone užsisako nakvynės, maitinimo, turizmo, pramogų ir kt. paslaugas, už kurias sumokėti valstybei mokesčiai papildo šalies biudžetą, sukuria ir/ar padeda išlaikyti darbo vietas. Europos parke vidutiniškai dirba 18 darbuotojų, tai gerina žmonių socialinę aplinką, jų gerovę (Vilniaus rajone aukštas nedarbo rodiklis). Lietuvoje atsirado iniciatyvos kurti ir kitus parkus – Žalgirio, Grūto, Vilnojos ir pan.

Numatyta palaikyti Europos parko kraštovaizdžio tvarkymo ir tobulinimo priemonių tęstinumą ir užtikrinti komplekso priežiūros darbus. Tą įpareigoja mūsų įstaigos, kuriančios kraštovaizdį, – muziejų po atviru dangumi – misija (Sukurti aukščiausios kokybės, efektyviai veikiantį, nuolat tobulėjantį ir atsinaujinantį, meno kalba įprasminantį geografinį Europos žemyno centrą, pasaulio šiuolaikinio ir modernaus meno muziejų po atviru dangumi, kuriame meniškai suformuoto kraštovaizdžio dalimi būtų žymiausių menininkų kūriniai ir kuris tarnautų visuomenės estetiniam ugdymui, prisidėtų prie šalies kultūrinio turizmo plėtros bei pozityvaus įvaizdžio sukūrimo.).

Gintaras Karosas,

Europos parko kraštovaizdžio menininkas,

VšĮ „EUROPOS PARKAS“ prezidentas

2012 10 19

Kitos Naujienos

Atgal į pradžią.