NMAC fondas

Europos Parkas

Jorkšyro skulptūrų parkas

Arte in Erba

PUENTEBRIDGEPONTETILTAS

Meno parkai gamtoje: tiltas šiuolaikinio meno mokymui mokykloje

NMAC fondas

NMAC fondas yra ne pelno institucija, viešai atidaryta 2001 metų birželį natūraliame parke, esančiame Kadyje, Vejer de la Frontera ganykloje. Šio fondo tikslas – paremti šiuolaikinius menininkus.

Pagrindinė fondo veikla yra kurti specifinės vietos skulptūrų ir instaliacijų kolekciją po atviru dangumi ir po truputį įtraukti Kadžio provinciją į tarptautinį kultūrinį kontekstą. Vietiniai meistrai ir inžinieriai, siekdami užmegzti dialogą tarp meno ir gamtinės bei socialinės aplinkos, kūrė visus meno objektus būtent tai vietai, dirbo būtent toje vietoje. Nuo pat fondo atidarymo jį aplankė daugybė menininkų iš viso pasaulio. NMAC fondo vadovai pasirinko kai kuriuos iš jų norėdami suteikti jauniems menininkams galimybę eksponuoti savo darbus kartu su žymių menininkų darbais. Taip pat fondas keletą kartų atvėrė vartus užsienio menininkams, kurie anksčiau niekada neturėjo progos eksponuoti savo darbų Ispanijoje.

Fondo veikla – ne tik kurti meno kūrinius, bet ir plačiai paskleisti šiuolaikinio meno turinį per menininkų darbus. Visi jie kuria tam tikrą pasakojimą, perduodantį lankytojams svarbiausias šiuolaikinio meno sąvokas. Fondas skatina suprasti meną kaip priemonę sukurti ryšius su pasauliu per meno kūrinius, jų formas, meninius judėjimus ir objektus. Fondo meno švietimo programa aprėpia tokius dalykus kaip meno kryptys, kūriniams naudojamos medžiagos, būdai priartėti prie realybės ir kiti glaudžiai su dabartimi susiję aspektai. Paskaitomis, poezijos skaitymais, koncertais, publikacijomis, praktiniais užsiėmimais ir ekskursijomis fondas siekia sukurti artimesnį įvairios publikos ir meno ryšį, taip pat formuoti pagarbą mus supančiai gamtai.

Cristina Lucas

Cristina Lucas gimė 1973 m. Jaéne. Gyvena Madride.

Cristina Lucas studijavo dailę Madride, magistro laipsnį apsigynė Kalifornijos universitete Irvine (JAV). 2003 metais ji dalyvavo tarptautinėje menininkų ir kuratorių programoje Niujorke. Performansas ir akcijos – tai menai, kurie darė įtaką Cristinos darbams, o viešos erdvės vaidina pagrindinį vaidmenį jos kūriniuose.

Cristinos videodarbai ir fotografijos kritikuoja valdžios struktūras. Kartais šie darbai humoristiški. Akcijos dažnai vyksta kasdienėje aplinkoje ir slepia aršią socialinių ir politinių stereotipų bei požiūrių kritiką. Pavyzdžiui, visiškai nekaltoje animacinėje istorijoje („El eje del Mal“, 2003) rodoma, kaip mama moko dukterį dezinfekuoti vonią. Šią situaciją galima identifikuoti su dabartine tarptautine politine scena. Kelios Madrido bažnyčios („Mas luz“, 2003) arba tam tikrų socialinių sluoksnių gyvenamosios vietos – tai kontekstai, kurie padeda Cristinai Lucas atskleisti savo kritišką požiūrį į politikos ar šiuolaikinio meno įtaką tam tikroms visuomenės sferoms.

2004-ieji buvo lemtingi Cristinos Lucas meninėje karjeroje. Po tokių parodų kaip „El Viejo Orden“ (Madrido Juana de Aizpuru galerijoje), „Tikra karališka kelionė“ (Patio Herreriano muziejuje Valladolide), „Žuvusių nėra“ („Centro Cultural de España“ Meksike) jos darbai tapo žinomi plačiajai visuomenei ir tai leido jai įsitvirtinti šiuolaikinio meno scenoje.

KULTŪRA 2000 PROJEKTAS

Dalyvauti edukaciniame projekte į NMAC fondą pakvietėme grupę moksleivių ir menininkę. Su jais anksčiau kartu niekad nedirbome, tačiau gerai žinojome Cristinos Lucas darbus, jos sugebėjimą lengvai bendrauti ir jos norą įgyvendinti projektą Andalūzijoje, iš kur ji pati yra kilusi. Jau senokai planavome dirbti kartu su šia menininke ir pamanėme, kad šis projektas bus gera proga pradėti su ja bendrauti.

Mus taip pat žavėjo mintis pakviesti į NMAC fondą mokyklos atstovus, kurie čia niekad nesilankė, kad visi projekto aspektai nuo menininko iki kūrinių parke būtų nauji ir netikėti tiek mokiniams, tiek mokytojams. Siekėme, kad projekto metu visi jo dalyviai įgytų visiškai naujos patirties.

Procesą sudarė du skirtingi etapai:

Pirmiausia mes susisiekėme su Cristina Lucas, paprašėme jos dalyvauti projekte ir paaiškinome savo projekto siekius. Susitikę su mokyklos vadovais ir mokytojais papasakojome jiems apie projektą ir pristatėme menininkę. Cristina dar prieš susitikimus su vaikais taip pat aplankė mokyklą. Mokytojai, išklausę menininkės pasiūlymus, kartu galvojo, kaip geriau įtraukti mokinius į aktyvią veiklą.

Antrasis projekto etapas – tai menininkės Cristinos Lucas susitikimai su vaikais. Pirmasis toks susitikimas vyko klasėje. Cristina labai norėjo geriau pažinti vaikų kasdienę aplinką, t. y. tą vietą, kur vaikai, nebūdami namuose, jaučiasi saugūs. Šis susitikimas buvo skirtas įvadui į konceptualųjį meną ir akcijas. Menininkė moksleiviams paaiškino kūrybinį procesą nuo idėjų iki jų realizavimo. Cristina papasakojo apie laisvųjų asociacijų metodą ir pasiūlė vaikams, pasitelkus būtent šį metodą, sukurti koliažą. Nuo koliažo jie perėjo prie objekto, nuo jo – prie ready-made meno ir hepeningo. Menininkė taip pat akcentavo reprodukavimo ir dokumentavimo priemonių, tokių kaip fotografavimas ir filmavimas, reikšmę šiuolaikiniame mene.

Antrasis susitikimas vyko NMAC fondo parke. Cristina vaikams parodė menininkų darbus, vėliau jie pamėgino juos interpretuoti. Iš anksto sudarėme kelionės po parką maršrutą, kad vaikai pamatytų skirtingus čia eksponuojamus kūrinius, be to, jiems dar parodėme įvairių performansų įrašų. Mokiniai savaip interpretavo matytas akcijas, taip pat Marinos Abramovič, Solo LeWitto, Bruce’o Naumano, Yveso Kleino, Chriso Burdeno ir Jacksono Pollocko darbus.

Paskutinį kartą Cristina su mokiniais susitiko vėl klasėje. Jie kalbėjosi apie konceptualųjį meną. Vaikai jautėsi atsidūrę menininko kailyje. Prisimindami matytus darbus, šįkart jie ruošėsi tapti pagrindiniais herojais savo pačių performanse. Klasė iš pat ryto buvo pertvarkyta ir parengta lenktynėms su kliūtimis. Vaikai bėgiojo tarp stalų ir knygų – tai buvo kiek neįprasti veiksmai šioje aplinkoje. Ši akcija buvo filmuojama, vaizdo medžiagą vėliau redagavo pati menininkė kartu su „Puerto Real Cinema“ mokyklos atstovais.

Projekto metu mes galėjome stebėti, kaip natūraliai vaikai sekė meno raidą nuo objekto iki akcijos. Visai nedaug laiko tereikėjo, kad moksleiviai suprastų, kaip lengva „panaudoti“ objektą ir su juo atlikti meninę „akciją“. Jie tai pakartojo su įvairiais objektais, naudojamais kasdieniame gyvenime – mokykloje, namuose ar parke.

Lenktynės

Patyrimai, kuriuos išgyvenome vaikystėje, mus vėliau persekioja visą gyvenimą. Prisimename juos gerokai ryškiau nei vėlesnius patyrimus, ir dažnai juos suprantame tik tada, kai tampame suaugusiais žmonėmis.

Kai sutikau dirbti su vaikais, pagalvojau, kad jiems ši patirtis gali tapti vienu iš tų prisiminimų, kurie pasilieka visam laikui. Be to, vaikams šis amžius – tai mokymosi periodas, ir man buvo svarbu, kad sugebėjau sulaužyti XX amžiaus meno apskritai, o ypač performanso, suvokimo tabu.

Darbą su vaikais galima apibendrinti šiais žodžiais: tam tikrų interpretavimo raktų suvokimas, pažintis su šiuolaikinio meno estetika, įvairių su šiuolaikiniu menu susijusių klausimų aptarimas, dalyvavimas akcijoje.

Tai, ką suaugę sunkiai gali suprasti studijuodami, vaikai gavo netikėtu būdu. Jie tarsi natūraliai asimiliavosi su Yvesu Kleinu, Jacksonu Pollocku, Bruce’u Naumanu, Chrisu Burdenu... Viskas vyko lauke, NMAC fondo kuriamame parke, kur vaikai galėjo pažinti meno kūrinius, aktyviai juose dalyvauti ir interpretuoti, kaip tai atsitiko su Marinos Abramovič ir Solo LeWitto kūriniais.

Galiausiai mes taip pat sukūrėme savo performansą vaikams įprastoje, kasdienėje aplinkoje: jų klasėje. Kūrinio pavadinimas – Lenktynės. Tai buvo lenktynės su kliūtimis (jas atstojo stalai ir knygos), o finišo linija buvo klasės lenta. Visi žinojo, kad niekas čia nelaimės jokio prizo.

Be jokios abejonės, vaikai – ateities žiūrovai. Mūsų pareiga – tinkamai juos supažindinti su menu.

Mokytoja

NMAC fondas pasiūlė mums dalyvauti projekte, kuriame mūsų mokiniai, dirbdami kartu su menininke, turės progos geriau pažinti šiuolaikinį meną. Mes priėmėme šį pasiūlymą su džiaugsmu. Vaikams tai buvo išties smagi, nors šiek tiek neįprasta, pažintis su šiuolaikinio meno pasauliu. Vaikai dalijosi savo patirtimi su menininke Cristina Lucas. Ji padrąsino mokinius kitaip pažvelgti į meno kūrinius, eksponuojamus NMAC fondo parke, padėjo geriau juos suprasti.

Vaikai kuriam laikui tapo menininkais, išgyveno jausmus, kuriuos menininkai išgyvena kurdami savo darbus. Tikrai daug naudos davė tai, kad projekto metu vaikai galėjo apžiūrinėti iš arti ir LIESTI originalų meno kūrinį, užuot studijavę jį iš paveikslėlių knygose ar skaidrių.

Vaikai išgyveno akimirkas ir patyrė jausmus, kuriuos, be abejo, prisimins dar ilgai. Ši patirtis priartino juos prie šiuolaikinio meno ir padės jiems geriau jį suprasti. Bet svarbiausia, kad ši patirtis paskatins jų kūrybiškumą ir ši puiki savybė taps nuolatine palydove jų kasdieniame gyvenime.

José María ir Isabel, Divino Salvadoro pradinės mokyklos 5–6 klasių mokytojos, Vejer de la Frontera

Projekto organizatorius: NMAC fondas

Projekto partneriai: Europos Parkas, Jorkšyro skulptūrų parkas ir Arte in Erba.

Meno parkai gamtoje: tiltas šiuolaikinio meno mokymui mokykloje

Atgal į pradžią.