EUROPOS  PARKAS

MUZIEJUS GAMTOJE | ATRADIMŲ ERDVĖ | SKULPTŪRA IŠ TV | NAUJIENOS | MUZIEJAUS LANKYMAS | EUROPOS PARKO FESTIVALIS | EDUKACIJA | RESTORANAS |  KONFERENCIJŲ SALĖ | RENGINIŲ GALIMYBĖS | SUVENYRAI | PAŠTAS | SERTIFIKATAS | RĖMĖJAI | ISTORIJA | STRAIPSNIAI

NMAC fondas

Europos Parkas

Jorkšyro skulptūrų parkas

 

Arte in Erba

 

 

PUENTEBRIDGEPONTETILTAS

Meno parkai gamtoje: tiltas šiuolaikinio meno mokymui mokykloje

 

Europos parkas

Europos parko istorija prasideda nuo skulptorius Gintaro Karoso (g. 1968) siekio ir užsispyrimo apleistame miške sukurti modernaus ir šiuolaikinio meno muziejų. Muziejaus tikslas – meno kalba įprasminti geografinį Europos žemyno centrą, 1989 metais nustatytą Prancūzijos Nacionalinio geografijos instituto. Europos parkas yra 20 minučių kelio nuo Vilniaus centro.

Po atviru dangumi 55 ha plote eksponuojama daugiau kaip 100 įvairių pasaulio šalių menininkų sukurtų skulptūrų, tarp jų žymiausių šiuolaikinio meno kūrėjų M. Abakanowicz, D.Oppenheimo, S. LeWitto darbai. Muziejus kuriamas kaip vientisas gamtos ir meno kūrinių ansamblis. Išraiškingas parko reljefas, kalvelės ir lomos, nedideli tvenkiniai sudaro puikų foną skulptūroms. Kraštovaizdį formuoja Gintaras Karosas.

Europos parkas, gimęs vienais reikšmingiausių Lietuvai 1991 metais, savo pavadinimu ir kosmopolitiškomis idėjomis tarsi išpranašavo Lietuvos ateitį ir tapo valstybės perėjimo iš vienos sistemos į kitą simboliu.

Suradęs tinkamą vietą parko steigimui šalia Vilniaus, Gintaras Karosas keletą metų valė apleistą mišką, o 1991 metais pastatė pirmąją skulptūrą, žyminčią Europos parko pradžią. Ši skulptūra tapo muziejaus ženklu ir yra pavaizduota Europos parko logotipe. 1993 metais įsteigta ne pelno organizacija, kuri įstatymų numatyta tvarka 1997 reorganizuota į viešąją įstaigą Europos parkas.

Nuo 1993 metų čia organizuojami tarptautiniai skulptūros simpoziumai ir rengiamos menininkų rezidencijos. Europos parkas aktyviai vysto edukacinę veiklą ir bendradarbiauja su mokyklomis. Per ekskursijas įmenamos skulptūrų prasmės ir mįslės, atskleidžiamos įdomios čia kūrusių menininkų istorijos, plečiamas akiratis, skatinama fantazija, žaidžiama, bendraujama. Edukacinių užsiėmimų dalyviai piešia, lipdo, stato skulptūras, kuria pasakas, savaip interpretuoja šiuolaikinio meno kūrinius. Neseniai duris atvėrė Europos parko Edukacijos centras. Unikalios formos pastate, kurio stogas apželdintas žole, vyks seminarai, konferencijos, praktiniai užsiėmimai ir paskaitos.

Dailės kritikas Michaelas Brensonas Europos parką yra pavadinęs „tiltu tarp skirtingų kultūrų“. Europos parkas taip pat siekia tapti tiltu į meną pačiai įvairiausiai auditorijai.

Mindaugas Tendziagolskis

Gimė 1975 m. Telšių raj., Nevarėnų miestelyje, mokytojų šeimoje.

Dar nebaigęs vidurinės mokyklos 1992 metais įstojo į Telšių aukštesniąją taikomosios dailės mokyklą. Ten studijavo skulptūrą. 1993 m. baigė Telšių suaugusiųjų vidurinę mokyklą. Dar besimokydamas Telšiuose, vedė vaikams dailės būrelį savo gimtajame miestelyje. Jau tada Mindaugą žavėjo vaikų kūrybiškumas, žaismingumas ir savotiškas jų požiūris į profesionalųjį meną. 1997 m. baigė Telšių aukštesniąją taikomosios dailės mokyklą, skulptūros specialybę, ir įstojo į Vilniaus dailės akademiją.

2001 m. čia, skulptūros katedroje, įgijo bakalauro laipsnį. Savo diplominį darbą paskyrė lietuvių liaudies žaislų ir žaidimų tematikai. Domėjosi, kaip žaidė mūsų protėviai, ir iš jų žaidimų sėmėsi idėjų savo kūrybai. 2003 m. VDA skulptūros katedroje įgijo menų magistro laipsnį. Magistro baigiamasis darbas taip pat susijęs su žaislo tematika, tačiau įgavo ir prekės bruožų. Diplominis darbas susideda iš trijų dalių: sukurtas objektas, to objekto naudojimo instrukcija ir objekto reklama.

Mindaugui labai svarbus kūrinio ir žiūrovo sąveikos žaismingumas. Nors šiuo metu skulptorius studijuoja VDA menų aspirantūroje, jis vis dar žavisi iš vaikystės atsineštu polinkiu žaisti. Jo kūryboje svarbūs elementai yra žmogaus kūnas ir „veiksmas iš vidaus“.

„Mindaugo Tendziagolskio kūryba yra savalaikis, postmodernaus meno bruožus (žaidybiškumą, socialinį komunikaciškumą, performatyvumą, įvairių meno sričių sintezę, praeities kultūros palikimo perfrazavimą) įkūnijantis ir deklaruojantis reiškinys – linksma ir atrakciška mobilių objektų migracija.“ (Goda Giedraitytė) Dalyvavimas Kultūra 2000 projekte suteikė man puikią galimybę kurti bendrą darbą su nevaržomos fantazijos mažaisiais kolegomis, stebėti jų nežabojamų minčių proveržius, pasijusti širdyje tokiu pat žaismingu, kupinu nekalto naivumo ir nuoširdumo kūrybos proceso metu.

KULTŪRA 2000 PROJEKTAS

Dalyvauti projekte „Mano parkai gamtoje: tiltas šiuolaikinio meno mokymui mokykloje“ nusprendėme pakviesti jauną Lietuvos menininką Mindaugą Tendziagolskį. 2003 metais Europos parke buvo pastatytas šio autoriaus kūrinys „Mobile Games“, susidedantis iš kelių skulptūrinių žaidimų. Pamanėme, kad Vilniaus A. Vienuolio gimnazijos trečiokams bus įdomu pabendrauti su skulptūras-žaidimus kuriančiu menininku ir jis bus puikus tiltas tarp mokyklos ir muziejaus.

Svarbiausi mūsų tikslai buvo priartinti vaikus prie šiuolaikinio meno per pažintį su gamtoje eksponuojamais meno kūriniais, bendravimą su menininku, tiesioginį dalyvavimą kūrybos procese, paskatinti vaikus kalbėti apie Europos parke eksponuojamus kūrinius ir apie savo pačių darbus, o menininkui suteikti galimybę sukurti naują meno kūrinį.

2004 m. lapkričio 12 d. Europos parke buvo surengtas pirmasis skulptoriaus Mindaugo Tendziagolskio ir projekte dalyvaujančių mokinių susitikimas. Skulptorius prisistatė ir supažindino vaikus su Europos parku. Vaikščiodami po parką, vaikai klausėsi edukatorės Linos Karosienės pasakojimo apie Europos parke kūrusius menininkus, apžiūrinėjo skulptūras, savaip jas interpretavo ir žaidė.

Po kelių dienų įvyko antrasis menininko ir moksleivių susitikimas. Šį kartą susitikimo vieta – Vilniaus A. Vienuolio gimnazija. Skulptorius pasakojo vaikams savo vaikystės prisiminimus, kalbėjo apie tai, kas paskatino jį kurti, ir apie tai, kad jo kūriniai žiūrovą kviečia žaisti. Po šio pasakojimo buvo nuspręsta nupiešti skulptūras, su kuriomis galima būtų žaisti. Kiekvienas savaip supranta žaidimą: vienam tai – pašėlęs namas, kitam – labirintas ar čiuožykla. Piešiniai buvo labai įvairūs. Menininkas negailėjo pagyrimų, norėdamas paskatinti vaikus atsiskleisti, kurti, domėtis šiuolaikiniu menu.

Vaikams labai patiko ir kitas užsiėmimas, kai visi drauge kūrė vieną piešinį. Dar vienas susitikimas buvo skirtas skulptūrėlių iš modelino, vielučių, sagų ir sraigtelių lipdymui. Moksleiviai sukūrė įvairiausių objektų – lėkščių-kaukių, ratuotų nežemiškų ir žaibu varomų mašinų.

Kalbantis su vaikais, žiūrint į jų piešinius ir skulptūrėles, menininkui kilo naujo kūrinio idėja – dvivietis dviratis, besisukantis ta linkme, kur sėdi stipresnis dviratininkas. Varžovai vienas kito nemato – juos skiria brezento siena. Žaisti su šia skulptūra galima įvairiai: važiuoti viena kryptimi, suktis ratu ar pasivaržyti, kuris stipresnis, – viskas priklauso nuo jėgos ir pedalų sukimo krypties. Pagaminti šią skulptūrą autoriui padėjo du asistentai.

Kai skulptūra buvo baigta, Europos parko edukacijos centro salėje buvo suorganizuota projekto dalyvių darbų parodėlė. Kiekvienas moksleivis pasakojo, ką jautė, kodėl norėjo nupiešti ar nulipdyti būtent šiuos kūrinius ir kaip reikėtų su jais žaisti. Parodėlės metu menininkas taip pat pristatė savo kūrinį – dvivietį dviratį, sukurtą bendraujant su šiais moksleiviais per edukacinius užsiėmimus. Moksleiviai džiaugėsi galėdami pirmieji išbandyti šią skulptūrą, kuri dabar stovės Europos parke. Menininkas papasakojo apie tai, kaip jis kūrė šią skulptūrą, parodė eskizus.

Vėliau visi moksleivių darbai sugrįžo į A. Vienuolio gimnaziją ir buvo išeksponuoti, kad gimnazijos mokiniai ir mokytojai galėtų susipažinti su projekto dalyvių darbo vaisiais. Projektas pristatytas visiems gimnazijos moksleiviams ir mokytojams. Trečiokai susilaukė nemažai pagyrimų, ir dabar visa gimnazija nekantriai laukia pavasarį atvyksiančios keliaujančios parodos. Sužinoję, kad panašūs susitikimai su menininkais tuo pat metu vyko kitose šalyse, moksleiviai kartu pasitikrino ir geografijos žinias. Jiems buvo be galo smalsu, kur yra kiti meno parkai projekto partneriai, todėl teko patyrinėti gaublį ir žemėlapį. Kiekvienas stengėsi pirmas bakstelėti pirštu žemės lopinėlį gaublyje – Ispanija, Anglija ir Italija.

Klasės mokytoja Zita Belokon džiaugėsi šio projekto patirtimi, bendradarbiavimu su menininku ir užsimezgusiu ryšiu tarp mokyklos ir muziejaus. Projekto įvykiai buvo filmuojami ir fotografuojami.

Menininko mintys apie skulptūrinius žaidimus

Žiūrint į kūrinį ir suvokiant, kad ten turi dalyvauti žmogus, žiūrovo galvoje jau sukasi mintis apie veiksmą. Tam tikrų detalių buvimas tam tikroje vietoje ir tam tikrais atstumais (pagal kūno proporcijas) išduoda, kad čia be veiksmo neapsieinama.

Žiūrovas pats turi apsispręsti, ar jam pakaks vaizdinio suvokimo, ar jis norės autoriaus patirtį suvokti savo kūnu. Jei žaislas ar žaidimas neatitinka žaidėjo galimybių, jis lieka žiūrovu. Tuo, žinoma, jis nėra prastesnis suvokėjas negu tas, kuris žaidžia. Aš tiesiog noriu išprovokuoti žiūrovą veikti. Kiekvienas apsisprendžia, pasiduoti provokacijai ar ne. Tais kūriniais aš nekuriu kokių nors prasmių apie uždarą ratą ar kokį nors ciklą. Man tai iš vaikystės atsineštas noras verstis per galvą, noras išbandyti save, savo ribas.

 Mano kūrinys gali neturėti nieko bendra su žaidimu, gali būti šiaip žmogaus kūnui pritaikyti dalykai. Bet tai būtinai žiūrovui kelia asociacijas su psichologiniu ar fiziniu išmėginimu.

Dalyvavimas Kultūra 2000 projekte suteikė man puikią galimybę kurti bendrą darbą su nevaržomos fantazijos mažaisiais kolegomis, stebėti jų nežabojamų minčių proveržius, pasijusti širdyje tokiu pat žaismingu, kupinu nekalto naivumo ir nuoširdumo kūrybos proceso metu.

Mokytoja

Mums labai patiko šis projektas. Dauguma vaikų ir anksčiau lankėsi Europos parke, bet nežinojo skulptūrų istorijų, pasakojimų apie autorius. Po to, kai išgirdo pasakojimą, patys pabandė kalbėti apie kūrinius, jie grįžo į mokyklą su visai kita nuostata apie Europos parką ir šiuolaikinį meną. Jie piešė tai, ką matė Europos parke, kūrė istorijas apie „dinozaurų kiaušinius“, „pėdutes“, „žirgelį“.

Kai pas mus atėjo dailininkas Mindaugas, man buvo labai įdomu, kaip vaikai dirbs su menininku. Šiems vaikams kyla daug puikių minčių, bet dažnai jie bijo jas įgyvendinti. Projekto metu jie atsipalaidavo, piešė ir lipdė tai, ką įsivaizdavo. Vaikams labai patiko, kad jie gali daryti, ką tik nori ir niekas nevaržo jų fantazijos. Vaikus labai sudomino bendro piešinio kūrimas ir bendra paroda.

Europos parko edukacinė misija aktuali ne tik vaikams, bet ir suaugusiems, kurie menkai susipažinę su šiuolaikiniu menu. Todėl labai svarbu, kad Europos parkas toliau plėtotų šias idėjas.

Zita Belokon

 

Projekto organizatorius: NMAC fondas

Projekto partneriai: Europos Parkas, Jorkšyro skulptūrų parkas ir Arte in Erba.

 

Meno parkai gamtoje: tiltas šiuolaikinio meno mokymui mokykloje

 

Atgal į pradžią.